Svečių miegamasis (Iaukštas)

Įšoliuoja į kambarį ir nugriūna ant lovos. Nusispiria inkraus, paima savo lagaminą ir ištraukia iš jo visus drabužius. Sudėlioja juos į diiiidelę spintą, tris kartus patuksena į lagaminą ir jis pavirsta tokiu juodos spalvos katinu žaliom akytėm ir pusiau žalia uodega. Niurko katuką, po to jį pasiėmus išeina iš kambario.

Įvažiuoja į kambarį ant įsivaizduojamų rieduičių, o ta proga, kad jie visgi įsivaizduojami, tai porą kartų nudrimba, bet apsimeta, jog taip ir turėjo būti. Teatrališkai numeta skėtį an t lovos, jis vėl pasiverčia katuku, labai keistu katuku, tiesą sakant.. Žodžiu. Nepakęsdam a nesveiko karščio, nusiima rūbus, lifčiką numeta kažkur toli toli, gal net pro langą, gal ir ne, apsirengia maudymkę ir užsimauna inkariukus. Išknisa spintą, beieškodama kokio megztuko, randa prosenelės vilnonį, tada kiek modernesnį, ploną kaip seilė. Žodžiu, jį užsimeta, pamerkia gėles į vazą ir išskrieja iš kambario.

Įbga į kambarį, greitosiomis užstumia duris stalu, nudrimba ant lovos.